Maldos ir giesmės praėjusį sekmadienį skambėjo Klaipėdos miesto Skulptūrų parke – pagal evangelikų liuteronų paprotį buvo minimas Amžinybės sekmadienis, kuomet minimi mirusieji ir primenama amžinybė.
Klaipėdos vokiečių bendrijos iniciatyva Amžinybės sekmadienis Skulptūrų parke minimas jau daugiau kaip 20 metų – taip pagerbiami senosiose Mėmelio kapinėse palaidoti miestiečiai. Žvakutės degamos prie paminklinio akmens ir po parko rekonstrukcijos suformuotose senosiose kapinėse, kur įrengta istorinės atminties vieta – memorialas. Šioje vietoje perkelti antkapių akmenys, paminklų fragmentai atkasti rekonstruojant parką.
Už mirusiuosius ir čia palaidotus kartu melstis kvietė Priekulės parapijos kunigas Neilas Čijunskas, giesmes giedojo Priekulės parapijos choras.
Įdomu, kad reformatų ir kitų evangelikų liturgijoje Amžinybės sekmadienis atsirado, kai dar 1816 m. tokį įsakymą išleido Prūsijos karalius Fridrichas Vilhelmas Trečiasis, nurodęs, paskutinis sekmadienis prieš adventą turi būti skirtas mirusiųjų prisiminimui.
Skulptūrų parkas iki 20 a. antrosios pusės buvo pagrindinės Klaipėdos miesto kapinės, kuriose palaidota apie 40 tūkst. žmonių – skelbia Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus eksponuojami stendai, kviečiantys pasivaikščioti Skulptūrų parko atminties keliais, susipažįstant su žymiais, čia palaidotais miestiečiais.
