Tautinių kultūrų centre – kiaušinių marginimo vajus. Netgi maratonas – nuo vienų Velykų iki kitų. Kas dailiau, įdomiau, kūrybiškiau. Marginimo būdai irgi įvairūs.

Dar prieš katalikiškąsias Šv.Velykas marginti kiaušinių kartu susiėjo vokiečių asociacijos „Deutscher Kultur Verein Memel“ nariai, o prieš stačiatikių Velykas – margino tautinių bendruomenių sekmadieninių mokyklų auklėtiniai, margino baltarusiai, ukrainiečiai. Marginta tiek senuoju lietuviškuoju būdu, tiek ukrainietiškai, tiek naujamadiškai. Įdomu, kad didžioji dalis vaikų, tai darė pirmą kartą.

Marginimo dirbtuves-edukacijas suaugusiems ir vaikams vedusi Klaipėdos rajono amatų centro edukuotoja Aurelija Pocevičienė dalinosi kiaušinių marginimo vašku paslaptimis. Pasak jos, tai vienas seniausių marginimo būdų. Pati ji sako, nesuskaičiuojanti kiek kiaušinio marginimo būdų žinanti. Margina ji kiaušinius visaip ir dar pamena kaip su tėčiu skutinėdavosi kiaušinius, kurie buvo nudažomi svogūnų lukštų ir surūdijusio vinies virale. Moteriai patinka ir kiaušinių įvyniojimas į svogūnų lūkštus, tiesa, ji pataria, kad jei kas dar nebandė,  tam panaudoti ir raudonojo svogūno lūkštus. Gražiai kiaušinius galima nudažyti ir naudojant saldų raudoną vyną, bet labiausiai A.Pocevičienei patinka dailinti kiaušinius miniatiūriniais šiaudų ornamentais.

„Reikia prisėsti ir pamėginti. Tai magija, nes niekada iki galo nežinai kas gausis. Kartais labai gerai išeina, o kartais ne. Bet visada smagu pamatyti rezultatą, kai ypač po vašku slepi vieną spalvą, o tada dažai kita“, – pasakojo edukuotoja A.Pocevičienė.

O, kad kiaušinių marginimas gali būti ne tik užsiėmimas, bet ir terapija ar net burtai apie ateitį, užsiėmimuose dalyvavusius įtikino kita edukuotoja – ukrainietė Emilija Stepanenko.

„Pirmiausia pozityvi nuotaika, tada kūryba, juk ir raštas ir spalva – kiekvieno individualus pasirinkimas“, – pasakojo  E.Stepanenko, mokiusi savo tautietes itin subtilaus meno – kiaušinių marginimo vašku, kuomet naudojamas specialus vaško liejimo įrankis. Ne bet kaip, ant vienos kiaušinio pusės piešiant įprastus ornamentus, o ant kitos  – instinktyviai pasirenkamus ir taip užprogramuojančius žmogų meilei, sėkmei ar darnai.