Kasmet vykstantis festivalis „Tautinių kultūrų diena“ šiemet kaip niekad nepagailėjo naujovių – išbandėme ir naujas veiklas, naujas erdves, prisikvietėme naujų festivalio dalyvių, driokstelėjome tautinių bendruomenių šventine eisena per senamiestį su Pabradės Fanfariniu orkestru bei žavioms grupės „Gelmė“ šokėjoms priešakyje ir masinome tautinio paveldo muge, viliojusia ir skoniais, ir neįprastomis edukacijomis. Puikus oras ir gausus festivalio dalyvių skaičius žadėjo – nuobodu nebus.
FESTIVALĮ PRADĖJOME MAŽUOJU KONCERTU SENOJO TURGAUS AIKŠTĖJE
Kodėl Turgaus aikštėje? Atsakome: o kodėl ne? Juk turgus yra labai svarbus – ten einama ne tik apsipirkti, bet ir pabendrauti, paragauti, pasižmonėti. Todėl ir mes pasiūlėme – Turgaus aikštėje susipažinti su festivaliu „Tautinių kultūrų diena“. Turgaus aikštėje skambėjo festivalio preliudija, tarsi kvietimas į festivalį. Na, o pakvietę, nepaleidome.
Nepraleidome progos ir paskelbti apie festivalį garsiai žygiuojant Klaipėdos pagrindine gatve, ir save parodyti – kiek įvairių tautinių bendruomenių turime ir gražiai sugyvename Klaipėdoje, Lietuvoje.
MUGĖ – MASINO SKONIAIS IR EDUKACIJOMIS
Tiek spalvų ir skonių – tik skubėk visko ragauti su visais susipažinti. Klaipėdos vokiečių bendrija – masino „preceliais“ (sūriais riestainiais), bet kad juos gautum, turėjai teisingai atsakyti į klausimus apie Klaipėdos istoriją arba įskaityti gotišką šriftą. Bendruomenės nariai džiaugėsi paviljono lankytojų gausa. Žydų bendruomenė taip pat lankytojais nesiskundė. Jų macai, foršmakas ir humusas kaip mat buvo išragauti. Prie uzbekų plovo iškart nusidriekė eilė. Sukti laimės ratą kvietė vokiečių asociacija „Deutsher Kultur Verein Memel“, bet jei labai ir nepasisekė – vaišino savo ypatingais hamburgeriais su silkute. Ukrainiečiai, žinoma, kad kvietė ragauti ukrainietiškų barščių – daug kas juos labai gyrė. O kas barčių nenorėjo, galėjo ragauti ukrainietiškų virtinukų. Dar ukrainiečiai didžiulį karvojų iškepė, bet nepjaustė – laikė šventės pabaigai.
„Kol kas gaila tokį grožį pjauti, tegul žmonės nusifotografuoja, o paskui būtinai pjaustysim, ragausim, visiems linkėsime taikos ir viso ko geriausio“,- žadėjo ukrainiečių kultūros ir švietimo centro „Rodyna“ atstovė Nadiia Solodenko.
Jei ukrainietiškai netiko, laukė baltarusiški bulviniai blynai, azerbaidžanietiški, turkiški, armėniški patiekalai ir skanumynai.
Daug kas sakė, kad tai šventė ir kūnui, ir sielai – tiek daug tautinių bendruomenių atstovų vienoje vietoje retai kada pamatysi, tad ir skubėta su visais pabendrauti, pasilabinti.
Į kirgizų jurtą norinčių patekti netrūko visa pusdienį, teko į eilę smalsuoliams stoti. Žmonės kantriai laukė ir džiaugėsi tokia galimybe, daug kas sakė pirmą kartą tikroje jurtoje pabuvojo.
„Labai daug žmonių, aš jau pavargau, bet tas nuovargis geras, nes mes turime galimybę papasakoti apie save, apie kirgizų tautą, norime, kad mus pažintų“, – sakė kirgizų bendruomenės pirmininkas Belekas Aidarovas, pridūręs, kad kirgizams jurta – tai ištisa filosofija.
Šiemet mugėje buvo gausu įvairių veiklų – senajai, kuršiškai pusei atstovavo senovinių valgių restauratorė Edita Nurmi – kvietusi patiems išsikepti duonelės paplotėlius pagal kelių tūkstantmečių senumo receptą, menininkė iš Kijevo Natalija Didenko kvietė išmokti ukrainietiškos vytinankos – karpinių meno, tautodailininkė Marina Filičeva – mokino pinti įvairių tautų simbolius – juosteles, o KU Botanikos sodo edukatoriai, kvietė kurti tradicinį Klaipėdos krašto tautinio kostiumo akcentą – delmoną.
Visų veiklų ir neišvardinsi – džiugu, kad kiekviena bendruomenė stengėsi, kiek tik galėjo, ruošė ir puošė savo paviljonus, pristatė savo tautinę kultūrą.
DIDYSIS FESTIVALIO KONCERTAS
Koncertą pradėjome Klaipėdos krašto daina – „Parbėg laivelis“ – taip pagerbdami šiemet švenčiamą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos datą.
Sveikinimo žodį, net keliomis kalbomis, tarė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus, pasidžiaugęs tautinių bendruomenių gausa ir vėliau, beje nepraleidęs progos pabendrauti su mugės dalyviais. O koncertas, besitęses net 3 valandas savyje talpino įvairių tautų muziką, dainas ir šokius. Didžiajame koncerte dalyvavo Klaipėdos tautinių bendruomenių meno kolektyvai ir atlikėjai bei svečiai iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio.
„Šiemet festivalio kortelė iškelta labai aukštai“, – pasiteisinusiais sumanymais ir kolektyvų meistriškumu džiaugėsi Tautinių kultūrų centro direktorė Jelena Butkevičienė.
„Tautinių kultūrų diena“ uostamiestyje švenčiama nuo pat Tautinių kultūrų centro įkūrimo pradžios.
Festivalis keitė savo vietas, keitėsi atlikėjai, bet ne pati festivalio idėja – puoselėti visų tautų kultūrą ir suteikti galimybę pažinti kitų tautų kultūrą.
Festivalį „Tautinių kultūrų diena“ finansuoja Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės ir Klaipėdos miesto savivaldybė.
Dėkojame visoms tautinėms bendrijoms, bendruomenėms dalyvavusioms šventėje ir prisidėjusioms, kad festivalis įvyko ir įvyko puikiai!
Festivalyje dalyvavo: Klaipėdos armėnų bendruomenė „Van“ (pirm. G.Kazarianas), Klaipėdos regiono azerbaidžaniečių draugija „Azeris“ (pirm. Aliaga Mamedovas), Klaipėdos baltarusių bendrija „Krynica“ (pirm. N.Logvinas, Lietuvos lenkų Klaipėdos skyrius (pirm. L.Sulcienė), Klaipėdos apskrities latvių asociacija „Atpūta“ (pirm. G.Tapinas), Klaipėdos rusų bendrija „Lada“ (pirm. S.Vasičkina), Klaipėdos ukrainiečių kultūros ir švietimo centras „Rodyna“ (pirm. L.Trigub), Klaipėdos totorių bendrija „Nur“ (pirm. I.Gibadulinas), Klaipėdos vokiečių bendrija (pirm. A.Piklaps), asociacija Deutscher Kultur Verein Memel (pirm. H.R. Kressinas), Klaipėdos žydų bendruomenė (pirm. F. Puzemskis, Lietuvos kirgizų bendruomenė (pirm. B.Aidarovas, uzbekų kultūros centras (vad. L.Urmanova-Vnukova)
Koncerto dalyviai Klaipėdos tautinių bendruomenių meno kolektyvai ir atlikėjai bei svečiai iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio:
Ansambliai: „Van“ (vad. H.Kirakosyan), „Kupalinka“ (vad.V.Snigur), „Suvenyras“ (vad.N.Černyšova), „Večiora“ (vad. M.Serebriakova), „Gumerdance“ (choreogr.N.Riabceva), „Rušničiok“ (vad.O.Podolskis), „Veselka“ (vad.J.Burlaka), „Čary“, „Do-mi-sol“ir „H.Z balsai“ (vad. A.Dėnaitė-Alminė), „Rozalinda“ (vad.J.Dementjeva) ,Ušu akademija (vad.A.Muradyanas), „Bogatica“ (vad.J.Leonovas).
Solistai: D.Mataitienė, M.Kisla, I.Podolska, O.Podolskis, M.Tarachovskaja, V.Sulcaitė, Z.Zavalnikova, M.irM. Mammadovai, M.Asanalikova, R.U.Eržanas.
Festivalio svečiai: Fanfarinis ansamblis (Pabradė) vad. B.Vilimas), šokių grupė „Gelmė“ (vad. A.Rickevičienė), choras „Dangė“ (Klaipėda) vad.J.Kiaulakytė), šokių kolektyvas „Vijurkas“ (vad. V.Šleinienė) „Meliha“ (Šiauliai) vad.R.Mammadova), šokių kolektyvas „Re,ka!“ (Latvija) vad.I.Abolinia), liaudies šokių kolektyvas „Przepiorka“ (Lenkija) vad. J.Birycka).
Fotografijos – Leonido Sobolevo, Ivano Andrejevo, Oksanos Juozaitienės, KTKC
