Tikrai taip galima pavadinti Skuodo rajone Mosėdyje įkurtą Vaclovo Into akmenų muziejų ir parką, kur antra stovyklos dieną užsuko mūsų autobusiukas. Apie akmenis, mineralus ir fosilijas dabar vaikai žino tikrai daug, nes atidžiai klausėsi muziejaus gidės Jolantos pasakojimo ir su didžiuliu smalsumu apžiūrinėjo įvairiausius akmenis. O jų muziejuje – nors namą statyk. Nuo deimanto ir perlo iki pusbrangių kvarco, malachito, topazo, granito ir paprasčiausių lietuviškų riedulių. Juos parke ir bandėme draugiškai pajudinti. Laipiojome akmenimis kaip kalnuose, tyrinėjome visą parką aplink Bartuvos upelį , kuris pradėtas kurti ir puoselėti vietinio šviesuolio, dar pavadinamo akmenų sodininko V. Into. Jo palikimas iki šiol džiugina čia besilankančius.
Dar radome vandens malūną, dar matėme stebuklingą paukštį, kuris vaikų svajones išpildo, reikia tik tam tikrus žodžius pasakyti ir paleisti svajonę skrist. Tiesa, išsakyti svajonę reikėjo lietuviškai. Tuo pasirūpino vaikus lydinti lietuvių mokytoja Veronika Kibickienė. Ji ir autobuse, kelionės metu, nuobodžiauti neleido – vis žaidimų ir pasakojimų pažerdavo.
Iš Mosėdžio akmenų karalystės grįžome netuščiomis – kišenės pilnos akmenukų, o ant rankos edukacijos metu pačių vaikų suvertos akmenukų apyrankės.
Ir dar ledų valgyta – reiškia kelionė tikrai pavyko.
