Prisiminti genocido įvykių vykome į štetlą

„Tai nebuvo lengva išvyka ar paprasta ekskursija. Tai sudėtingi emociniai potyriai. Visi, kas apsilankėme Šeduvoje, iš ten išvykome kiek kitokie“, – taip apsilankymą žydų istorijos muziejuje „Dingęs štetlas“  apibūdino Klaipėdos Tautinių kultūrų centro direktorė Jelena Butkevičienė.

Rugsėjį muziejų aplankiusieji Klaipėdos tautinių bendrijų atstovai sunkiai rinko žodžius savo įspūdžių apibūdinimui. Juk iš vienos pusės – įspūdinga, moderni žydų muziejaus pastatų komplekso architektūra, pačios naujausios technologijos ir, nemažiau pritrenkianti, skaudi štetlo  praradimo istorija, žydų bendruomenės sunaikinimo istorija.

Muziejus „Dingęs štetlas“ Šeduvoje duris lankytojams atvėrė vos prieš metus, o jau apdovanotas ir pripažintas pasaulyje, patekęs į prestižinius gražiausių pasaulio muziejų sąrašus.

Štetlais žydų jidiš kalba buvo vadinami miesteliai, kuriuose buvo įsikūrę žydai. Lietuvoje tokių miestelių būta per 200. Šeduva prieškariu turėjo apie 3 tūkst. gyventojų, beveik trečdalis jų – žydai.

Įėjus į pagrindinę muziejaus salę, turgaus aikštę ir pasijunti kaip viename iš štetlų, kur pasitinka dar vis taikus pasaulis, kuris atkuriamas pasitelkiant fotografijas, miestų žemėlapius, rašytinius įrašus ir vaizdo įrašų liudijimus, kuriuose Šeduvos žydų palikuonys dalijasi savo šeimų gyvenimo istorijomis, rodomi specialiai muziejui sukurti filmai.

Gido vedami keliaujame po štetlą – dairomės, kaip buvo įrengtos parduotuvės, vaistinė, sinagoga, kol taikus gyvenimas baigiasi, o tada jau labirintais keliaujama į sovietų ir nacių okupaciją, o dar vėliau, sudaromas įspūdis, mišku žengiame ir į žudynių vietą.

Ekskursija muziejuje baigiasi einant siauru baltutėliu koridoriumi iki lango, pro kurį atsiveria vaizdas į senąsias žydų kapines, ten kur turėjo baigtis štetlo žydų pasauliniai gyvenimai, vietoj to, jie liko miškų duobėse.

„Tai pasakojimas apie karą ir priminimas, kad reikia saugoti taiką, neleisti kad vyktų tokie siaubingi dalykai“, – tokiais įspūdžiais dalinasi kartu vykusi žurnalistė Irina Beliajeva.

Nacių okupacijos metu Lietuvoje buvo sunaikinta apie 90 % žydų bendruomenės – apie 195 tūkst. žmonių.

Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido aukų diena. Tą dieną 1943 m. buvo likviduotas  Vilniaus žydų getas.

Išvyka į Šeduvos muziejų – dalis Tautinių kultūrų centro vykdomos programos „Integralus – kalba, kultūra, bendrystė”, kurią finansuoja Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės.

Skip to content