Ir šventė iš širdies – šoko, dainavo ir sportavo, dar vaišinosi ir gausiai vaišino.
Praėjusį sekmadienį Klaipėdos Tautinių kultūrų centre galėjai pasijusti tarsi mažojoje Indijoje.
Prie indų bendruomenės Klaipėdoje gausiai prisijungė ir lietuviai, ir kitų tautinių bendrijų atstovai.
„Ne sykį buvome indų renginiuose. Skirtinga kultūra. Žmonės labai plastiški, labai draugiški. Spinduliuoja ramybe. Labai įdomu su jais bendrauti“, – pasakojo renginyje sutikta Ernesta.
„Aš domiuosi visomis kultūromis. O tai, kad indai dar pasidalino ir savo namuose paruoštu maistu – ypatingai pamalonina“, – pasakojo kita šventės lankytoja Laima.
Kalbinti ragautojai tikino, kad maistas neįprastas, bet labai skanus.
Maistas – svarbi šios indiškos Onam šventės dalis. Indų bendruomenės atstovė Smija pasakojo, kad šventei buvo suruošti tipiški, autentiški indų patiekalai, iš atvežtų produktų, kokių ieškota kituose Lietuvos miestuose ar atsivežta iš svetur. Beje, bendruomenės nariams patiekalai buvo pateikiami irgi autentiškai – ant bananų lapų. O ir valgyta tradiciškai – rankomis.
Svarbūs Onam šventės akcentai – indiškos dainos bei šokiai, kurių bandyta išmokyti ir į renginį susirinkusius svečius. Bendruomenės moterys specialiai šventei puošėsi sariais. Pasirodo, kad užsivilkti ir susivynioti į sarį nėra jau taip paprasta kaip gali pasirodyti.
Indų bendruomenės narė Sonu pasakojo, kad ji užtruko visą valandą, kol 5 metrų audeklas virto autentišku sariu. Sario sutvirtinimui naudojami tik paprasčiausi žiogeliai, o tada jau vyniojama, klostuojama. Tiesa, Sonu pasakojo, kad sariu puošėsi pirmą kartą, nes ji yra iš Pandžabo regiono, kur dėvimi kiek kitokie tautiniai drabužiai. Tiesa, moterys pasakojo, kad Indijoje populiarūs ir kitokie sariai, kuriuos gali užsivilkti kaip suknelę.
Su Onam švente susirinkusius pasveikino ir šventės prasmę aiškino bendruomenės šventikas – guru Shri Anantbodh Chaitnya. Pasak jo tai Pietų Indijoje švenčiama derliaus, vienybės ir naujų metų šventė, kurios metu pagerbiamas mitinis karalius Mahabalis, kuris simbolizuoja teisingumą, lygybę ir klestėjimąs. Tam skirti ir kai kurie šventės ritualai – vienas iš jų floristinio kilimo – mandalos kūrimas.
Indų bendruomenės Klaipėdoje „Apti“ oficialiu įsikūrimu pasidžiaugė Klaipėdos Tautinių kultūrų centro direktorė Jelena Butkevičienė, taip pat pasveikinusi bendruomenę su švente.
Pasak statistikos, Lietuvoje skaičiuojama, kad yra atvykę apie 7 tūkst. indų. Didžioji jų dalis atvyksta studijuoti, kiti dirbti, bet nemaža dalis ir meilės emigrantai – indai susituokę su lietuvėmis.
Į indų bendruomenės veiklą įsisukusi, renginyje sutikta Kristina, pasakojo, kad taip pat yra ištekėjusi už indo.
„Kultūriniai skirtumai, be abejo, kad šeimoje pasijaučia ir labai ženkliai. Mes esame šaltesni, labiau suvaržyti, indai yra atviresni, drąsesni, žinoma, priklausomai nuo to, kaip buvo auklėjama šeimoje, bet tų skirtumų daug ir visokiausių“, – juokėsi Kristina.
