Klaipėdos vokiečių bendrija, kasmet inicijuojanti renginių ciklą susijusį su vokiečių kultūra, šiemet pakvietė per istoriją pasivaikščioti uostamiestyje stovinčių skluptūrų pagalba.
Kokias paslaptis slepia Žvejo skulptūra, kur buvo planuojama statyti paminklą K.Donelaičiui, kaip atrodė įspūdingoji Borusijos skulptūra ir kur Klaipėdoje stovėjo paminklai Stalinui? Tokias, o ir daugiau paslapčių vieną po kitos atskleidė gidė, Klaipėdos vokiečių bendrijos projektų vadovė narė Rasa Miuller, vesdama ekskursantus bendrijos naujai sukurtu istoriniu maršrutu po uostamiestį „Klaipėdos paminklų istorijos”. Simboliškai ekskursija baigėsi Skulptūrų parke, prie paminklo Klaipėdos miesto piliečiams, palaidotiems šiojevietoje buvusiose kapinėse iki 1944 m. rudens. Į vokiečių kultūros dienas natūraliai įsiliejo ir evangelikų liuteronų tradiciškai minimas Amžinybės sekmadienis, paskutinis sekmadienis prieš adventą, kai giedama ir meldžiamasi už anapilin išėjusius. Prisiminti palaidotus buvusiose Klaipėdos kapinėse kvietė kunigas Reincholdas Moras.
Priminsime, Skulptūrų parkas, Sovietinės valdžios nurodymu, buvo įkurtas 1977 m. Iki 1944 m., Įvairių šaltinių teigimu, miesto kapinėse galėjo būti palaidota apie 40 tūkst. senosios Klaipėdos gyventojų, tarp jų ir įžymių Mažosios Lietuvos veikėjų, miesto geradarių. Vienas iš jų, žinomas Klaipėdos mecenatas — Liudvikas Vyneris, apie kurį vėliau, susirinkusieji buvo kviečiami Tautinių kultūrų centre pasižiūrėti dokumentinį filmą.
