Šios moters charizmos, entuziazmo, užsidegimo ir kūrybiškumo užtektų mažiausiai dešimčiai kitų žmonių.
Maja Tarachovskaja – pedagogė, rašytoja, dramaturgė, žydų teatro Klaipėdoje įkūrėja, aktorė, 2021 metų klaipėdietė. Ir tą sąrašą dar galima būtų tęsti ir tęsti.
Nenuostabu, kad Tautinių kultūrų centro salė vos talpino žiūrovus, gerbėjus ir draugus, susirinkusius į M.Tarachovskajos kūrybos vakarą „Kaip gimsta įkvėpimas“. Keturiasdešimies pjesių ir keturių, neseniai išleistų, knygų autorė atvirai pasakojo iš kur semiasi įkvėpimo. „Įkvėpimas – tai žmonės, kurie mane supa“, — sakė M.Tarachovskaja. Moteris dėkojo savo vyrui, su kuriuo gyvena jau 38-erius metus, vaikams, anūkams ir marčioms, savo mokytojams ir draugams.
Rašytoja, atvirai ir nestokodama humoro, pasakojo apie savo sėkmes, nesėkmes ir svarbiausius gyvenimo momentus: kaip vos nemirė ką tik gimusi, kaip jai buvo atliekamas kraujo perpylimas, kaip nemėgo muzikos mokyklos ir laužė nekenčiamą smuiką, kaip norėjo tapti aktore, kaip uždainavo ir kaip dingo jos balsas, kaip užgrojo gitara ir apleido mokslus, kaip mama ieškojo jai jaunikių, kaip po kelių valandų pažinties močiutės jau buvo peršama dabartiniam savo vyrui, kaip atėjo į teatrą, kaip pradėjo rašyti. Maja, tarsi koks magas, traukiantis iš skrybėlės zuikius, vieną po kitos traukė vis įdomesnes istorijas ir neslėpė, kad jos patirtys yra nugulusios ir knygose. Pavyzdžiui, knyga „Azbuka svekrovi“ (liet.„ Anytos abėcėlė“), suprantama, kad atsirado tik tapus anyta, sūnums parvedus žmonas. Beje, susirinkusiems ji skaitė ištraukas ir iš kitų savo knygų: „Zdravstvui, ja“, „Povestj o goriachem serdce“ bei „Dvorik obetovanyj“ ir žinoma dainavo, dainavo… Savo dainas, puikaus balso savininkė, skyrė artimiausiems žmonėms.
Gal nedaug kas žino, bet M.Tarachovskaja knygas pasirašo slapyvardžiu Asia Kotliar. Tai jos dviejų močiučių, vienos vardo ir kitos pavardės junginys. Maja prisipažino, kad taip norėjo įamžinti ją su didele meile apgobusias, savo močiutes.
„Mylėkite ir branginkite kiekvieną gyvenimo akimirką, kiekvieną sutiktą žmogų“, — ragino M.Tarachovskaja, vakarą užbaigdama savo užbaigdama mylimo pedagogo Šalva Amonašvili žodžiais: „nes niekas tau nėra nei draugas, nei priešas, bet kiekvienas yra mokytojas“.
Dar ilgai žiūrovai plojo M.Tarachovskajai, dėkojo už nuostabų vakarą, o vėliau kantriai laukė nemažoje eilėje, kad galėtų įsigyti knygų, su rašytojos dedikacija ir parašu.
Nuotraukų autoriai Kiril Zacharov, Leonid Sobolev
