Taip galima apibūdinti įvykusią Klaipėdos tautinių bendrijų atstovų išvyką į Kauną, iš kur grįžome kupini M. K. Čiurlionio. Beveik per gimtadienį (rugsėjo 22 dieną Lietuva šventė 150-tąsias dailininko gimimo metines) lankėmės viename seniausių ir didžiausių muziejų Lietuvoje, kuris ir pats savaime jau yra vertybė – Kauno modernizmo architektūrinis šedevras, kuriame telpa beveik visas įžymiausio lietuvių dailininko, kompozitoriaus, literato ir visuomenės veikėjo M. K. Čiurlionio kūrybinis palikimas: tapyba, muzika, grafika ir fotografija. Muziejų tyrinėjome audiogido pagalba ir vykdėme kūrybinę užduoti – nusifotografuoti prie labiausiai patikusio M. K. Čiurlionio paveikslo.
Diena – svečiuose pas M. K. Čiurlionį prasidėjo jau nuo pačio ryto.
„Apie M. K. Čiurlionio gyvenimą žinome labai nedaug. Vos 20 proc.“, — taip pasakojimą apie šį genijų pradėjo kartu vykęs filosofas, istorikas ir rašytojas Arvydas Juozaitis ir pasidalino žinomais ar paties atrastais faktais M. K. Čiurlionį. O ypatingai A. Juozaitis nustebino, dar ir paskaitęs ištrauką iš savo paties pjesės „Juodoji pjesė apie Čiurlionį“, kurią rengiasi statyti Šiaulių dramos teatras.
Dar spėjome apsilankyti ir specialiai šiemet atidarytoje parodoje „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“.
Užsukome ir į dar vieną, bene įspūdingiausią tarpukario architektūros pastatą Kaune – Lietuvos banką. Į banką atvedė menkutė užuomina – mat būtent šio banko seife, II pasaulinio karo metais buvo slepiama dalis M. K. Čiurlionio paveikslų. Pravėrėme tris tonas sveriančias banko saugyklos duris. Apžiūrėjome ir patį seifą, ir brangenybių dėžutes, aplankėme visa banko patalpas ir sales, apsilankėme pirmojo Lietuvos ministro pirmininko Augustino Voldemaro 8 kambarių bute.
Išvyka į Kauną buvo organizuota pagal Tautinių kultūrų centro įgyvendinamą projekto programą „Atrasti M. K. Čiurlionį“. Pagal čia programą centre jau vykdėme nemažai veiklų populiarindami, skleisdami žinią apie M. K. Čiurlionį tautinių bendruomenių gretose.
Projektą finansuoja Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės ir Klaipėdos miesto savivaldybė.
Fotografijos – Leonido Sobolevo, KTKC
