BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
METHOD:PUBLISH
CALSCALE:GREGORIAN
PRODID:-//WordPress - MECv6.3.0//EN
X-ORIGINAL-URL:https://www.klaipedatkc.lt/
X-WR-CALNAME:Tautinių kultūrų centras
X-WR-CALDESC:Klaipėdos miesto tautinių bendrijų kultūrinis gyvenimas
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
X-MS-OLK-FORCEINSPECTOROPEN:TRUE
BEGIN:VEVENT
CLASS:PUBLIC
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20230902T080000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20231012T180000
DTSTAMP:20220819T121000
UID:MEC-85934679f30131d812a8c7475a7d0f74@klaipedatkc.lt
CREATED:20220819
LAST-MODIFIED:20230926
PRIORITY:5
TRANSP:OPAQUE
SUMMARY:Tarptautinis žydų kultūros festivalis „Šalom visuos kraštuos“ grįžta į Klaipėdą! Dėmesio! Atšaukiami muzikos renginiai
DESCRIPTION:Festivalį organizuoja VšĮ „Prof.A.Kliševičiaus kaligrafijos ir rašto meno mokykla”\nŽydų kultūros festivalio „Šalom visuos kraštuos“ rengėjai informuoja, kad atšaukiami klezmerių muzikos renginiai:\nRugsėjo 30 d. 14.00 val. Koncertas „Klezmer muzika. Susipažinkim artimiau“ – neįvyks.\nSpalio 1 d. 12.00 val. Kūrybinės dirbtuvės „Mokykis kalbą dainuojant!“ – neįvyks.\nAtsiprašome už nepatogumus.\nFestivalio psl. www.zydukulturosdienos.lt\nFestivalio įkūrėja ir vadovė Rūta Jakštonienė +37063352976\nFestivalio renginių koordinatorė Inesa Atkočaitienė +370 65795456\nŠių metų festivalio dėmesys skirtas moteriai žydei, jos vaidmeniui ir svarbai istorijoje, kultūroje, tradicijose, visuomeniniame gyvenime.\nKalbant apie moterį žydę, prieš akis iškyla sumani, nuolat užimta įvairiausiais reikalais, išmintingai tvarkanti namų ūkį, tik jai skirtų esminių priesakų griežtai besilaikanti, vaikų auklėjimui atsidavusi moteris. Neretai ir lėšas pragyvenimui uždirbanti, nes jos vyras nuolat studijuoja Torą.\nIstorijoje sutiksime ne vieną moterį žydę, nepanorusią gyventi principu: “viešoji erdvė priklauso vyrui, namų erdvė – moteriai“. Dominuojantis vyro vaidmuo reiškė, kad moters kaip lyderės vaidmuo  visuomenėje yra neįmanomas. Tačiau net ir tokiu atveju žydės moterys rado būdų panaudoti savo talentus ir įtvirtinti savo lyderystę vyrų pasaulyje.\nSusipažinti su žydžių moterų skirtingais likimais įvairiais istorijos tarpsniais, jų politine, kultūrine, visuomenine veikla, pasiekimais, žinomais visame pasaulyje ir kviesime festivalio renginiuose.\n \nŠiais metais festivalis sulauks ypatingų svečių. Susitikti su klaipėdiečiais ir papasakoti kaip gyvena žydė moteris šiandienos pasaulyje atvyks Izraelio ambasadorė Lietuvai p.Hadas Wittenberg Silverstein. \n \nNuo rugsėjo antros dienos iki spalio 12 dienos lauksime jūsų visų parodose, įdomiuose susitikimuose, kino filmuose, prasmingose diskusijose, koncertuose, kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose mokysimės dainuoti jidiš kalba bei šokti žydų tautos šokius skambant ugningai  klezmer muzikai.\n \nKartu žiūrėsime filmus, klausysimės žydų pasakų ir kalbėsimės apie žydžių moterų gyvenimą tiek čia, Lietuvoje, tiek Izraelyje ar svetimuose kraštuose, kur jas nubloškė, kartais labai žiaurus, negailestingas, likimas. Festivalio metu vėl turėsime neeilinę progą prisiliesti prie gyvybingos, turtingos garsais ir spalvomis, skoniais ir kvapais, žydų kultūros įvairiose jos apraiškose. Turėsime galimybę prisiliesti prie kultūros, kurios grožį šimtmečiais saugojo ir puoselėjo žydė moteris.\n \n \nTARPTAUTINIO ŽYDŲ KULTŪROS FESTIVALIO \n„ŠALOM VISUOS KRAŠTUOS“, \nVYKSIANČIO KLAIPĖDOJE, ŠVĖKŠNOJE, GARGŽDUOSE\nPROGRAMA \n2023m. \n \nRugsėjo 2 d.  Dr. D.Dagienės fotografijų paroda „Augalų atmintis“\nVieta Klaipėdos m. savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyrius.\nAdresas J. Janonio g. 9,  Klaipėda\nLaikas atidarymo 15 val.\nParoda vyks iki rugsėjo 20 d. \nParodoje „Augalų atmintis“ augalų lapai naudojami kaip medžiaga, ant kurios perkeliamos archyvinės Vilniaus vaikų fotografijos. Fotografijose – vaikystės atspindžiai, rasti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus archyve. Pokario metais, po Vilniaus geto likvidavimo, tokios fotografijos, lyg  nuo medžių nukritę lapai, klajojo kiemuose ir gatvėse. Iš įrėmintų lapų į mus žvelgia skaudžios praeities šešėliai, neišsipildę likimai ir svajonės. Šiame pasakojime augalai tampa savitais laiko ir atminties paminklais.\n \nRugsėjo 5 d. susitikimas, filmas\nVieta Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka\nAdresas H. Manto g. 25, Klaipėda\nLaikas  17.00 val.\nTrukmė 1.30 min.\nMaloniai kviečiame į susitikimą su Izraelio ambasadore Lietuvai p.Hadas Wittenberg Silverstein. Kalbėsimės tema „Darbo ir šeimos derinimas Izraelio diplomato akimis.“\n \nPo susitikimo bus rodomas filmas „Blaumilcho kanalas“\n1969 | Izraelis| rež.Ephraim Kishon | satyrinė komedija\nKasimir Blaumilch pabėga iš psichiatrijos palatos, pavagia pneumatinį grąžtą ir be jokio vietos valdžios sutikimo ima ardyti Tel Avivo miesto aikštės grindinį. Kyla sumaištis, sutrigdanti yprastą miesto kasdienio gyvenimo ritmą. Kasimo maniją turintis vyras gręžia grindinį link jūros, o vietos pareigūnai nėra tikri ar jie privalo imtis priemonių, norint sustabdyti šį absurdišką veiksmą. Negana to, policija ir miesto pareigūnai ima manyti, kad Blaumilch veikia pagal savivaldybės nurodymus, ir padeda jam, kiek gali.\n \nFilmas – Izraelio ambasados Lietuvoje vykdomo projekto „Izraelio kinas tavo mieste” dalis.\nFilmas rodytas San Paulo, Zagrebo žydų filmų festivaliuose, yra gavęs Auksinio gaublio apdovanojimą.\nFilmo trukmė 90 min.\nFilmas subtitruotas lietuviškai.\nDėkojame Izraelio ambasadai Vilniuje už paramą organizuojant filmo peržiūrą.\nRugsėjo 6 d.  Filmas\nVieta Klaipėdos m. savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinys\nAdresas Taikos pr. 81A, Klaipėda\nLaikas  17 val.\nTrukmė 1 val.\n„BEYLE: menininkė ir jos palikimas“\n2019 | JAV | Jidiš & JK | rež.by Liz Walber, Christa Whitney | dokumentinis\n \nBeyle Schaechter-Gottesman (1920–2013) buvo moteris, kurios gyvenimas ir darbai sujungė senąjį pasaulį su nauju. Sekdama savo tėvo žurnalisto ir  motinos, liaudies dainų atlikėjos,  pėdomis, Beyle paskyrė savo gyvenimą jidiš kalbos ir kultūros išsaugojimui ir puoselėjimui. Jidiš kalba rašiusi poetė, dainų autorė, pedagogė, vaikų literatūros kūrėja, folkloristė Beyle Schaechter-Gottesman yra, tarsi, liaudies didvyrė, turinti nemenką būrį jos kūrybos mylėtojų. 1999 m. Beyle buvo pagerbta už didžiulį indėlį į Niujorko kultūrinį gyvenimą- jos vardas įrašytas Niujorko Miesto istorijos šlovės muziejuje. Jos dainų rinkinys „Zumerteg“ („Vasaros dienos“) yra vade mecum jidiš kalbos mėgėjams. Šios talentingos, visapusiškos menininkės muzikiniai kūriniai buvo atliekami Berlyne, Tel Avive, Buenos Airėse, Odesoje tokių žymių atlikėjų kaip Michael Alpert and Nehama Liphshitz.\nFilmas subtitruotas lietuviškai.\nDėkojame Jidiš knygų centro Wexler Žodinės istorijos projekto iniciatoriams (JAV), filmo prodiuseriui už paramą organizuojant filmo peržiūrą.\nyiddishbookcenter.org/tell-your-story ( http://www.yiddishbookcenter.org/tell-your-story )\n \nRugsėjo 8 d.  paskaita „Iš virtuvės į revoliuciją“\nVieta Klaipėdos m. I. Kanto viešosios bibliotekos  Melnragės padalinys.\nAdresas Molo g. 60\nLaikas 17 val.\nTrukmė 1 val.\nKaune gimusi, garsiausia pasaulio anarchiste laikoma Emma Goldman (1869-1940), rašė, kad tėvas buvo pasiryžęs ją ištekinti vos penkiolikos. Ji karštai protestavo ir prašė leisti tęsti mokslus. Tai taip supykdė tėvą, kad jis, įmetęs jos prancūzų kalbos vadovėlį į ugnį, sušuko: „Mergaitės neturėtų per daug mokytis! Viskas, ką reikia mokėti žydų dukrai – tai ruošti gefilte fiš, plonai pjaustyti makaronus ir pagimdyti vyrui pakankamai vaikų!“\nEmma Goldman yra viena žinomiausių XIX-XX a. sandūroje gyvenusių Lietuvos žydžių, tačiau tikrai ne vienintelė susidūrusi su šeimos ir visuomenės nenoru pripažinti, kad moters veiklos ir svajonės nebeapsiriboja tik namų židinio kurstymu. Tradicinėje žydų bendruomenėje ilgus metus vyravo nusistovėję lyčių vaidmenys, vyrai ir moterys funkcionavo skirtingose jiems kultūriškai priskirtose sferose, todėl norint pilnavertiškai suprasti Lietuvos žydų istoriją, į ją būtina įtraukti ir moterų pasakojimus bei patirtis.\nPaskaitos metu klausytojai išgirs koks buvo moters vaidmuo tradicinėje žydų bendruomenėje iki XIX a. pradžios, kaip jis kito XIX a. bėgyje ir su kokiais iššūkiais jos vis dar susidūrė XX a.\n \nRugsėjo 9 d. Dokt.S.Valiūnaitė šią paskaitą skaitys Švėkšnoje.\n \n \nRugsėjo 10 d. Popietė visai šeimai „Žydų pasakos. Kokios gi jos?“\nVieta Klaipėdos lėlių teatras\nAdresas  Vežėjų g.4\nLaikas  16.00 val.\nTrukmė iki 1 val.\nŽydų pasakos, įdomios ir vaikams, ir suaugusiems\nPasaulio tautos lobyne žydų pasakos galėtų kone ištirpti: temos ir siužetai, kaip kitų tautų, panašūs personažai, žmonės, žvėrys, stebuklai. Šimtmečiais gyvendami vieni šalia kitų, skirtingų tradicijų žmonės negalėjo nematyti, negirdėti kaimynų, tad į savo pasakojimus įpindavo ir kitų motyvų.\nTad jei norite sužinoti  kokios gi tos žydų pasakos, ateikite jų paklausyti.\nInformacija pagal Lietuvos žydų kultūros ir istorijos žurnalą „Brasta“, 2017 Nr.1(7)\nPasakas skaitys Klaipėdos žydų teatro vadovas, režisierius Nerijus Gedminas ir aktoriai.\nBūtina registracija festivalio puslapyje nurodytu adresu.\n \n \nRugsėjo 12d. doc.dr. Ina Pukelytės paskaita „Moterys žydų teatre.”\nVieta Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras\nAdresas Daržų g. 10, Klaipėda\nLaikas  17.00 val.\nTrukmė 1 val.\n \n„Moterys žydų teatre.” Žydų aktorės tarpukario Lietuvoje buvo iniciatyvesnės nei lietuvės – jos aktyviau propagavo žydų teatrą, tapdavo teatro dalininkėmis ir net direktorėmis. Kaip ir daugelio žydų, jų likimas buvo tragiškas. Paskaitoje, susipažįstant su moterų aktorių kūryba ir jų likimais, mums  prieš akis atsiskleis išnykę žydų teatro pėdsakai.\nDetaliau apie lektorę\nDoc.dr. VDU Menų fakulteto dekanė I. Pukelytė baigusi režisūros studijas Vilniaus Kultūros mokykloje, 1986 m. įgijo mėgėjų teatro režisieriaus diplomą. 1993 m. baigė anglų kalbos ir literatūros bakalauro studijas Vytauto Didžiojo universitete. Išvykusi studijuoti į Paryžiaus III universitetą Prancūzijoje, 1995 m. čia įgijo teatrologijos magistro laipsnį, o 1997 m. – aspirantūros diplomą. 2002 m. baigė teatrologijos doktorantūros studijas Leipcigo universitete Vokietijoje ir įgijo filosofijos daktaro laipsnį (nostrifikuotas Lietuvoje).\n \nRugsėjo 13d. \nVieta Klaipėdos m. I. Kanto viešosios bibliotekos  Pempininkų padalinys.\nAdresas Taikos pr. 81A, Klaipėda\nLaikas  17.00 val.\nTrukmė 1.50 min.\n \nFilmas “Vilniaus getas”\nSukrečianti, abejingų nepaliekanti istorija apie lemtingą dviejų žmonių, nacių karininko ir jaunos žydaitės, meilę. Jaunas nacių karininkas sužino, kad moteris, kuri pasmerkta mirčiai– Europos muzikinio pasaulio žvaigždė Chaja. Karininkui Kiteliui nesvetima meilė muzikai taip pat – prieš tapdamas nacių karininku jis pats ragavo aktoriaus ir džiazo muzikanto duonos. Nepakartojamai nuostabaus  žydaitės Chajos balso sužavėtas jaunasis vokietis įsimylį Chają ir įsako Judenratui (geto žydų tarybai) įkurti Vilniaus geto teatrą.\nŠis vaidybinis kino filmas paremtas tikrais karo metų įvykiais. Veiksmo vieta –  Vilniaus getas (1942–1943 m.) nacių okupacijos metais.\nFilmas “Vilniaus getas” – ne tik pasakojimas apie unikalų žydų įkurtą teatrą, veikusi Vilniaus gete.  Šis filmas yra itin aktualus ir švietėjiškas, perduodantis humanistines vertybes šių dienų jaunajai kartai.\n2005| Vokietija, Lietuva| rež. Audrius Juzėnas | istorinė karo drama\nFilmas subtitruotas lietuviškai.\n \nRugsėjo 20 d.\nVieta Klaipėdos m. I. Kanto viešosios bibliotekos  Pempininkų padalinys.\nAdresas Taikos pr. 81A, Klaipėda\nLaikas  17.00 val.\nTrukmė 1.10 min.\nFilmas „Pasaulio pakrašty sukite kairėn“\n2004| Izraelis| rež. Avi Nesher | romantinė drama\nŠeštojo dešimtmečio pabaigoje grupė šeimų, tikėdamosi geresnio gyvenimo, emigruoja iš Indijos į Izraelį. Jų didžiai nuostabai visi atvykėliai siunčiami į naują gyvenvietę Negevo dykumoje, kurioje daugiausia gyvena Maroko žydai. Atvykusieji iš Indijos gyventojai bando integruotis vietos bendruomenėje. Deja tai nėra taip paprasta ir kartais tenka susidurti su atšiauria realybe. Tačiau nepaisant konfliktų ir išankstinių nuostatų tarp dviejų skirtingos tautybės jaunų merginų užsimezga artimas ryšys. Filme pakeri švelnus lyrizmas, geraširdiškas humoras sąlygomis, kuriose, gyvenimas, atrodo, „atsuka tau nugarą.“\nFilmas subtitruotas lietuviškai.\n \nFilmas – Izraelio ambasados Lietuvoje vykdomo projekto „Izraelio kinas tavo mieste” dalis.\nDėkojame Izraelio ambasadai Vilniuje už paramą organizuojant filmo peržiūrą.\nRugsėjo 21d. Dorothy Bohm fotografijų paroda \n„Stebėtas pasaulis 1940 – 2010: Dorothy Bohm fotografijos“\nVieta Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmai\nAdresas Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda\nLaikas  17.00 val.\nTrukmė 2 val.\n„Stebėtas pasaulis 1940 – 2010: Dorothy Bohm fotografijos“ – tai retrospektyvinė,  plačiai pasaulyje pripažintos viena pagrindinių britų fotografijos figūrų, fotografės Dorothy Bohm, darbų paroda. Dorothea Israelit, vyro pavarde Bohm, gimė  1924 metais Karaliaučiuje, Rytų Prūsijoje (dabar Kaliningradas).1932 m. Dorothy, būdama dar vaikas, su šeima persikėlė į Mėmelį (dabar Klaipėda). Iš čia, jaučiant nacių artėjimą, 1939 m. birželį mergaitė paauglė buvo tėvų išsiųsta į Angliją. Čia Dorothy baigė fotografijos mokslus, ilgainiui užsiėmė portretine fotografiją, įkūrė savo fotografijos studiją. D.Bohm kūrybinėje biografijoje – dvidešimt penkios personalinės parodos ir virš penkiolikos vardinių leidinių.\nDorothy Bohm iškeliavo Anapilin 2023 m. pavasarį.\nNuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos Dorothy Bohm fotografijų archyvo saugotoja, D.Bohm parodų kuratorė yra jos dukra Monika Bohm-Duchen. 2010 m. Monika prisidėjo kuruojant pirmąją didelę retrospektyvinę D.Bohm darbų parodą „Stebėtas pasaulis 1940 – 2010: Dorothy Bohm fotografijos.“\nParodos metu bus rodomas režisieriaus Richard Shaw dokumentinis filmas „Matyti šviesą.“\n2018 | Anglija| rež.Richard ShawI | dokumentinis biografinis\nParoda  skirta Nacionalinei Lietuvos žydų genocido atminimo dienai minėti.\nParoda organizuojama kartu su Klaipėdos žydų bendruomene.\nParodos kuratorė  Monika Bohm-Duchen kartu su Gintaru Česoniu\nKoordinatorė Rūta Jakštonienė  \nParoda vyks iki spalio 15 d.\n \nRugsėjo 22 d. Paskaita/pokalbis „Kūrybiškumas bet kokia kaina. Moterys menininkės Anglijoje po 1933 m.“\nVieta Klaipėdos m. savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyrius.\nAdresas J. Janonio g. 9,  Klaipėda\nLaikas  17.30 val.\nTrukmė 1 val.\n \nLondone gyvenanti meno istorikė Monica Bohm-Duchen, fotografės Dorothy Bohm dukra, skaitys iliustruotą paskaitą apie žydų moteris fotografes, kurios Britanijoje rado prieglobstį nuo nacių persekiojimo.\nPaskaitoje ne tik plačiau susipažinsime su šviesaus atminimo Dorothy Bohm asmenybe bei jos kūryba, bet ir sužinosime mums iki tol nežinotą informaciją, įdomias detales apie žydų tautybės moteris menininkes, gyvenusias ir dirbusias įvairiose žiniasklaidos priemonėse Jungtinėje Karalystėje po 1933 metų.\n \nRugsėjo 23d. Galicijos žydų muziejaus kuratorės Kinga Banasik paskaita apie pasaulinio garso grožio imperijos įkūrėją Heleną Rubinštein “Nepaprasta Helenos Rubinstein istorija“\nVieta  Klaipėdos m. I. Kanto viešosios bibliotekos  Melnragės padalinys.\nAdresas Molo g. 60, Klaipėda\nLaikas  15.00 val.\nTrukmė 1 val. \n \nSusitikime su Galicijos žydų muziejaus parodų kurtore, istorike Kinga Banasik išgirsime pirmojo pasaulyje grožio salono įkūrėjos Helenos Rubinštein gyvenimo istoriją, pamatysime daug įdomių fotografijų, vaizduojančių Heleną kiekviename jos gyvenimo etape. Taip pat turėsime unikalią galimybę pamatyti pirmąją H.Rubinštein televizijos reklamą, sukurtą dar 1929 m.\nTurinti lenkiškų šaknų Helena Rubinštein įkūrė grožio imperiją ir tapo viena turtingiausių moterų pasaulyje.\nDetaliau apie lektorę\nKinga Banasik istorikė, Lenkijos Krokuvos Jogailos universiteto Žydų studijų instituto absolventė, Rubinšteinų giminės istorijos tyrinėtoja. Parodos „Helena Rubinštein. Pirmoji grožio ponia” kuratorė Galicijos žydų muziejuje Krokuvoje.\nPaskaita bus verčiama į lietuvių kalbą. Vertėja Gražina Banienė.\nUž galimybę klausyti šią paskaitą dėkojame Lenkijos Institutui Vilniuje.\nRugsėjo 24 d. 16 val. paskaita vyks Gargždų krašto muziejuje.\nAdresas Sodo g. 5, Gargždai.\n \nRugsėjo 27d. 18.30 val. „Irena Veisaitė – tarp knygų ir žmonių. Atsiminimų rinkinio „Mūsų Irena“ pristatymas.” \nVieta Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka\nAdresas H. Manto g. 25, Klaipėda\nLaikas  18.30 val.\nTrukmė 1.30 val.\nKnygoje „Mūsų Irena“ profesorę Ireną Veisaitę (1928–2020), pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, prisimena 90 ją artimiau pažinojusių žmonių. Leidinyje įdėtas didelis pluoštas nuotraukų, gausiai cituojami Irenos laiškai, atskleidžiantys sudėtingus jos dvasinio gyvenimo momentus. Knyga skirta plačiajam skaitytojui, kartu ji gali pasitarnauti kaip šaltinis tapdalykiniams atminties, tapatumų, traumos pasakojimų, kultūrų sąveikų, kasdienybės praktikų tyrimams.\nLietuvių literatūros ir tautosakos instituto informacija.  \n \nKnygą išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Vilnius,2023.\nDalyviai: knygos sudarytoja profesorė dr.Reda Pabarčienė, VšĮ Thomo Manno kultūros centro ir Neringos muziejų direktorė dr. Lina Motuzienė, mokytojas, kultūrininkas, eseistas, visuomenininkas VytautasToleikis.\nPokalbį moderuos Klaipėdos universiteto profesorius dr.Vygantas Vareikis.\nRenginio metu bus galima įsigyti leidinį.\n \nRugsėjo 28 d. Paskaita/diskusija „Beigeliai ir įdaryta žuvis“: žydų virtuvė ir kaip ją suvokia ne žydai”\nVieta Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka\nAdresas H. Manto g. 25, Klaipėda\nLaikas  17.00 val.\nTrukmė 1 val.\n \nŠiame susitikime mūsų lauks pažintis su (ne)pažįstama žydų virtuve ir paplitusiais stereotipais apie Aškenazių virtuvę, maisto ruošimo ypatumus, žydų valgymo tradicijas ir papročius. Gal nuskambės neįprastai, bet stereotipai maisto ruošimo, vartojimo atžvilgiu pakankamai taikliai atskleidžia etninius ir religinius prietarus ir yra svarbi, charakteringa, mūsų artimų kaimynų žydų, įvaizdžio dalis ne žydų gyventojų akyse.\nVirtuvė bei maisto gaminimas tradiciškai buvo ir yra suvokiamas kaip „moteriškas užsiėmimas.“ Dr. Dr.Svetlana Pogodina, remiantis medžiaga, surinkta  etnografinių ekspedicijų metu,  papasakos kaip toks stereotipinis suvokimas visuomenėje, neretai, konstruoja ir stereotipinį moters žydės įvaizdį.\n \n*Aškenaziai-Vakarų, Rytų ir Vidurio Europoje pirmojo tūkstantmečio ( https://lt.wikipedia.org/wiki/1_tūkstantmetis ) pabaigoje. susiformavusi etnokultūrinė žydų bendruomenė, išsiskirianti istoriškai susiformavusiais papročiais, liturginiais ypatumais. Lietuvos žydai arba litvakai– teritorinis-lingvistinis Europos žydų, vadinamųjų aškenaziais, pogrupis.\n \nPaskaita bus verčiama į lietuvių kalbą.\n \nRugsėjo 28 d. V.Toleikis. Knygos “Žydai lietuvių literatūroje. Nuo priešo iki sąjungininko” pristatymas\nVieta  Klaipėdos m. I. Kanto viešosios bibliotekos  Melnragės padalinys.\nAdresas Molo g. 60, Klaipėda\nLaikas  17.30 val.\nTrukmė 1 val.\nNaujoje knygoje „Žydai lietuvių literatūroje.Nuo priešo iki sąjungininko” Vytautas Toleikis gilinasi į jautrią istoriškai ir kultūriškai temą –  lietuvių ir žydų tarusavio santykius grožinėje literatūroje lietuvių kalba nuo pirmųjų tekstų iki pat Antrojo pasaulinio karo ir vėliau. Leidinyje V.Toleikis, tarsi, kviečia mus permąstyti ar konkretaus laikmečio tekstuose galime užčiuopti lietuvių tautos sąmoningumo formavimosi procesus, ar galime tekstuose rasti antisemitizmo, antijudaizmo apraiškų, ar Lietuva to meto Europos kontekste kuo nors skyrėsi nuo kitų kraštų.\nRugsėjo 30 d. šios knygos pristatymas vyks Gargždų krašto muziejuje.\nAdresas Sodo g. 5, Gargždai.\nRugsėjo 30 d. koncertas „KLEZMER MUZIKA. SUSIPAŽINKIM ARTIMIAU“ \nVieta Klaipėdos m.savivaldybės Tautinių kultūrų centras\nAdresas K. Donelaičio g. 6B, Klaipėda (Skulptūrų parke)\nLaikas 14 val.\nTrukmė 1 val.\nVirtuoziškas klezmerių muzikos duetas, Jungtinėje karalystėje gyvenantys ir kuriantys, visame pasaulyje reprezentuojantys žydų tautos muziką, vokalistė, pianistė ir kompozitorė Polina Shepherd ir klarnetininkas, kompozitorius Merlin Shepherd atvyksta į Klaipėdą!\nSavo muzikinį repertuarą šie menininkai grindžia Rytų Europos žydų kultūrai būdinga klezmer muzika bei Jidiš kalba atliekamomis dainomis.\nPolina ir Merlin Shepherd yra  profesionalūs muzikai, puikiai žinomi žydų kultūros festivaliuose Europoje ir pasaulyje, klaipėdiečiams pristatys tradicines žydų tautos melodijas bei naujus repertuaro kūrinius, įtrauksiančius klausytojus į siautulingo ritmo šokių muziką, paliesiančius kiekvieno širdį graudžia, lyriška ar emocinga melodija, menančia štetlų gyvenimą, atkeliaujančia iš šurmuliuojančio rytietiško turgaus,  atkartojančia Odesos žvejo dainų aidą.\n \n*Klezmer (reiškia „muzikinis instrumentas“) muzika yra vadinama tradicinė neliturginė Rytų Europos žydų muzika, XVIIa.pab.– XXa. pirmoje pusėje buvusi populiari Lenkijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Galicijoje ir kitose aškenazių gyvenamose tuometinėse teritorijose. Klezmeriai buvo klajojantys žydų liaudies muzikantai, kurie grieždavo vestuvėse ir kitose bendruomenės šventes, mugėse. Jų muzikai būdingas ekspresyvumas ir improvizacijos, savita greito ritmo ir tempo atlikimo maniera, skirtingų emocijų dermė kūriniuose.\n \nSpalio 1d. Kūrybinės dirbtuvės \nMokykis kalbą dainuojant!\nPraktinė pažintis su klezmer muzika ir jidiš kalba atliekamomis dainomis.\nVieta Klaipėdos m.savivaldybės Tautinių kultūrų centras\nAdresas K. Donelaičio g. 6B, Klaipėda (Skulptūrų parke)\nLaikas 12 val.\nTrukmė 1 val.\nAbejoji, jog galima mokytis kalbą dainuojat? Ateik ir įsitikink. Linksmos ir įtraukiančios klezmer muzikos ir jidiš kalba atliekamų dainų kūrybinės dirbtuvėse laukiami visi, nepriklausomai nuo turimo muzikinio išsilavinimo. Jidiš kalbą žinoti nebūtina.\n \nSpalio 3 d. Filmas ir pokalbis\n„ŠVĖKŠNOS ŽYDŲ BENDRUOMENĖ: istorija ir paveldas”.\n Neakivaizdi pažintis su gyvenusia Švėkšnoje Sara Levitanaite pokalbyje „Mūsų Sara.“ \nVieta Klaipėdos m.savivaldybės Tautinių kultūrų centras\nAdresas K. Donelaičio g. 6A, Klaipėda (Skulptūrų parke)\nLaikas  17.00 val.\nTrukmė 1 val.\n2020 | Lietuva| rež. Nerijus Brokas| dokumentinis, biografinis\n \nFilmas „Švėkšnos žydų bendruomenė: istorija ir paveldas“ (rež. N. Brokas, 2020 m.), pristato buvusią Švėkšnos žydų bendruomenę, išlikusį ir sunykusį paveldą. Filme pasakojama apie Švėkšnos miestelį, kuomet jame gausiai gyveno žydai, rodomas iki šių dienų miestelyje išlikęs paveldas. Pagrindiniai filmo pasakotojai – Holokaustą išgyvenęs švėkšniškis, Australijoje gyvenantis Naftalis Zivas (g. 1924 m.) ir išgyvenusios švėkšniškės Lėjos Mentaitės Calzonienės sūnus klaipėdiškis kompozitorius Benhardas Calzonas (g. 1948 m.).\n \n „Mūsų Sara”\nSara Levitanaitė gimė 1917 m. Švėkšnoje. Buvo miško pirklio Izraelio Levitano dukra, turėjo dar dvi seseris. Sara lankė Švėkšnos „Saulės” gimnaziją, ją baigusi, išvyko į Kauną. Įgijo vaistininkės profesiją, karo metu susipažino su Ašeriu Feldmanu ir už jo ištekėjo.Sara su Ašeriu buvo aktyvūs antifašistinio pogrindžio dalyviai Kauno gete. Vienos operacijos Kauno gete metu Sara Feldman buvo nužudyta…\nRenginius pristatys Monika Žąsytienė – Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė, edukatorė, gidė, knygos „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII-XX a.” autorė.\nSpalio 4 d. kūrybinės dirbtuvės  „Hop! Hop! Hop! Jidiš kultūra šokio ritmu“\nVieta  Klaipėdos m. I. Kanto viešosios bibliotekos  Melnragės padalinys.\nAdresas Molo g. 60, Klaipėda\nLaikas  17.30 val.\nTrukmė  1 val. \nJidiš kultūroje šokiai yra žinomi kaip „socialiniai“ šokiai, kuriuos lengva ir smagu atlikti net neturint įgūdžių. Neįmatriu žingsniu šokama ratu ar linijoje, atskirai ar poromis.  Gyva ir išraiškinga klezmer muzika yra šių tradicinių šokių, kurių šaknys -Rytų Europos aškenazių žydų bendruomenėse, fonas. Dalyviai, skambant klezmer muzikai,  išmoks judėti skirtingų šokių žingsneliais ir figūromis.O mokytis padės  muzikos kūrinių aranžuotoja ir atlikėja italė Valerija Conte ir jos vadovaujamo ansamblio atlikėjai. Dirbtuvės atviros visiems. Patirtis nebūtina.\nSpalio 5 d. koncertas „Po Europą lydimi pašėlusios klezmer muzikos!“\nVieta  Klaipėdos m. I. Kanto viešosios bibliotekos  Melnragės padalinys.\nAdresas Molo g. 60, Klaipėda\nLaikas  17.30 val.\nTrukmė 1 val. \nKojos kilnosis pačios ir paskaus delnus ploti žaismingu akordeono ir tūbos ritmu. O kur dar virtuoziškos ir aistringos klarneto improvizacijos! Lydimi klarnetininkės Valerijos Conte ir jos kvarteto muzikantų nersim į uždegančias Rytų Europos žydų muzikos nuotaikas! Kvarteto repertuare yra originalių klezmerių kompozicijų bei aranžuočių, egzotiškų balkanų melodijų aranžuočių, jidiš ir hebrajų kalba atliekamų dainų. Šio nedidelio, festivaliuose jau gerai žinomo ir visada laukiamo, tarptautinės sudėties ansambio vadovė – muzikos kūrinių aranžuotoja ir atlikėja italė Valerija Conte gyvena ir kuria Stokholme\n \nSpalio 5d.  Paskaita „Ambicijos & peticijos. Įvairūs Memelio žydų moterų portretai.”\nVieta Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka\nAdresas H. Manto g. 25, Klaipėda\nLaikas  17.00 val.\nTrukmė 1 val.\nVisi žino, kas buvo rabinas Rülf. Tačiau ką galime pasakyti apie jo žmoną? Apie Memelio žydų moteris žinome nedaug, tačiau jos atliko svarbų vaidmenį. Šioje paskaitoje, kurią skaitys prof. habil. dr.Ruth Leiserowitz (PL), sužinosime apie žydų moterų vaidmenį Memelio namų ūkiuose, taip pat išgirsime kai kurių buvusių Augustės Viktorijos licėjaus mokinių, padariusių tarptautinę karjerą, pavyzdžiui, fotografės Dorothy Bohm ar kalbininkės Dorothee Metlitzki, pasakojimus.\n \nSpalio 8d. koncertas „Keliaujančių riterių dainos“\nVieta Klaipėdos S.Šimkaus konservatorija\nAdresas S. Šimkaus g. 15, Klaipėda\nLaikas 16 val.\nTrukmė 1.30 val. \n \nDainininkė Shirelle Dashevsky ir pianistas Evgeny Kosovsky (IL) supažindins publiką su nuostabia žydų muzikine kultūra. Koncerto programoje išgirsime vokalines miniatiūras jidiš kalba ir itin dvasingas dainas hebrajų kalba. Taip pat skambės labai ypatingų dainų serija jidiš kalba iš žymaus žydų folkloristo Moses Beregovskio rinkinio.\nPabūkim kartu skambant genialiai  Mikhail Gnessin ir Alexander Kerin muzikai ir jaudinančiam dainavimui iš širdies.\n \nSpalio 11d. \nVieta Klaipėdos m. savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinys\nAdresas Taikos pr. 81A, Klaipėda\nLaikas 17 val.\nTrukmė 1.30 val.\n \nFilmas visai šeimai „Abulelė“ \n2015 | Izraelis| rež. Jonathan Geva | fantastinis\nVyresnysis Adamo brolis žūsta autoavarijoje. Sielvartaujantys  tėvai stengiasi susidoroti su šeimą užgriuvusia tragedija ir, tarsi, „užmiršta“ dešimtmetį Adamą. Berniukas jaučiasi labai vienišas. Viskas pasikeičia tą dieną, kai jis sutinka Abulelę. Senovės legendose Abulelės – didžiuliai, pūkuoti monstrai, kuriuos mato tik tie vaikai, kuriems reikia draugo. Vieną vakarą Adamas ir pūkuotas geraširdis milžinas Abulele susitinka.\nKokius nuotykius patirs neišskiriamais draugais tapę berniukas ir monstras, pamatysite visai šeimai skirtame filme „Abulelė.“\n \nFilmas – Izraelio ambasados Lietuvoje vykdomo projekto „Izraelio kinas tavo mieste” dalis.\nFilmas Bostono žydų filmų festivalyje pelnė publikos apdovanojimą; Vaikų filmų festivalyje „KINOdiseea“ Vengrijoje išrinktas geriausiu vaidybiniu filmu.\nTrukmė 90 min.\nFilmas subtitruotas lietuviškai..\nDėkojame Izraelio ambasadai Vilniuje už paramą organizuojant filmo peržiūrą.\nSpalio 12 d. \nVieta Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno koplyčia\nAdresas  Savanorių g. 4, Klaipėda\nLaikas 18 val.\nTrukmė 1 val. \nKoncertas „Ariela“. Skirtas žydžių moterų kompozitorėms minėti.\nSarah Feigin nee Kugel, Rosy Wertheim, Ruth Schonthal, Minna Keal, Viteslava Kapralova, Ilse Weber and many more ir daugelis kitų… Už kiekvieno vardo slypi dramatiškas likimas ir unikalus kompozicinis kūrinys, kuris beveik nežinomas visuomenei. Nors Holokaustas sunaikino daugelio šių drąsių žydžių moterų gyvybes, liko neįkainojamos vertės jų  muzikinis paveldas.\nSuvokiant tragediją, o kartu ir nesunaikinamą viltį gyventi, koncerto metu atliekamais kūriniais minėsime ir pagerbsime juos kūrusioms moteris.\nKoncertą atliks: pianistė Sigrid Hagn ir smuikininkė Sonja Novcic (Austrija).\nUž galimybę klausyti festivalio uždarymo koncerto širdingai dėkojame Austrijos ambasadai.\n \n \n \n
URL:https://www.klaipedatkc.lt/r/tarptautinis-zydu-kulturos-festivalis-salom-visuos-krastuos-grizta-i-klaipeda/
CATEGORIES:Slaider
ATTACH;FMTTYPE=image/png:https://www.klaipedatkc.lt/wp-content/uploads/2022/08/festivz.png
END:VEVENT
END:VCALENDAR